Sutikau žmogų

Daugiau nei dešimtmetį Artūras Morozovas fotografuoja žmones, atsidūrusius pažeidžiamose situacijose – patyrusius Rusijos okupaciją ir jos pasekmes, nukentėjusius nuo karo Ukrainoje, išgyvenančius socialinę izoliaciją Lietuvoje. Jis tyrinėja socialines problemas, kurios vis dar jaučiamos abejose šalyse kaip sovietų okupacijos padarinys.

Filme sutinkame negalią turinčią trijų vaikų motiną Ritą, kurios vyras nusižudė; Danutę, kuri gyvena viena miške; rusų žiauriai nužudytus karius Lisą ir Jašką; Ivaną, kurio namus neseniai sunaikino bombos. Nepaisant Artūro noro išlikti nešališku ir objektyviu, tarp fotografo ir jo personažų užsimezga glaudus ryšys. Filmas nejučiomis tampa liudijimu apie žmogiškojo ryšio ir vilties stebuklą.

Filmą lydinčią kontekstinę-edukacinę medžiagą parengė Beatričė Pocevičiūtė.