Kasdienybėje nuolat ieškome atsakymų į tai „kokia viso to prasmė“. Kam mokomės, kodėl dirbame, ko siekiame. Tuo tarpu filosofijoje gebėjimas žaisti laikomas radikaliai kitokia veikla nei kasdienybė – žaidimas yra savitikslis. Kur baigiasi žaidimas? Ar žaidimai gali skatinti empatiją? O gal tendencija atvirkščia – jie virsta pykčio įrankiais? Į šiuos klausimus bando atsakyti specialiai NK-DOKU projektui sukurta rinktinių filmų programa.
