Registruotis Prisijungti

Patarimai

Prieš ar po kino seansų vykstantys renginiai, tokie kaip filmo pristatymas, „įkontekstinimas“ ar jį lydinti diskusija – plačiai paplitusi praktika tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tokie renginiai gali turėti kelias pagrindines funkcijas, tačiau iš esmės, šių renginių tikslas – pagilinti žiūrovų supratimą apie rodomą filmą, taip suteikiant labiau praturtinančią, ilgiau atmintyje išliekančią patirtį, išsitenkančią ir už kino salės ribų. Šioje apžvalgoje trumpai pristatysime galimas seansus lydinčių renginių funkcijas ir gaires.

Suteikti kontekstą rodomam filmui: filmai neatsiranda ir neveikia vakuume – jie turi juos kūrusią komandą, kilmės šalį ir sukūrimo laikotarpį, t.y. atspindi savo laikmečio realijas ir komentuoja aktualias socialines temas. Be to, šios prasmės dažnai gali būti užšifruotos pasitelkiant specifinius kultūrinius „kabliukus“ arba iš pirmo žvilgsnio neakivaizdžius indikatorius, o žiūrovai, matydami tik filmo paviršių, gali prarasti daugybe vertingų įžvalgų. Trumpas filmo pristatymas prieš seansą arba gilesnė diskusija su filme aptariamų sričių ekspertais gali būti puikūs įrankiai filmą „įkontekstinti“ ir gerokai praturtinti žiūrovių patirtį seanso metu bei po jo.

Pristatymams galite pasitelkti ir kūrybines, patyrimines arba kitokias netradicines priemones – galbūt rodote filmą iš šalies, garsėjančios ypatingu kulinariniu arba kitokiu kultūriniu paveldu, o galbūt bendruomenėje turite žmonių, priklausančių filme rodomoms bendruomenėms bei kultūroms? Galite pakviesti žiūrovus trumpai degustacijai prieš ar po seanso, arba – kitokiam kultūriniam turiniui.

Paruošti žiūrovus jautrioms temoms: filmai, o ypač žmogaus teisių temas nagrinėjantys kūriniai dažnai paliečia jautrius, skaudžius šių temų aspektus, su kuriais kai kurie auditorijos nariai gali būti turėję tiesioginį, asmeninį sąlytį. Žinoma, „stipriai“ reakcijai į filmą asmeninė patirtis nėra būtina, tačiau jos buvimas gali reakciją paaštrinti, sukelti tam tikrus prisiminimus ir emocijas. Pristatant filmą galima įvardinti, jog filme bus nagrinėjamos jautrios temos arba, pavyzdžiui, figūruos tam tikros smurto rūšys arba scenos, suteikiant galimybę žiūrovams pasirinkti, ar norima likti filme, ir nebūti užkluptiems netikėtai, be pasirengimo. Galite priminti publikai apie pasirūpinimo savimi svarbą, t.y. galimybę išeiti iš filmo ar diskusijos, taip pat – turėti „paruoštuką“ su emocinę paramą teikiančių linijų kontaktais. Pastarasis punktas – ypač svarbus, rodant filmus, nagrinėjančius smurto tematiką.

Kviečiame užmegzti dialogą su žiūrovais, juk kino seansas neprivalo būti monologo patirtis! Seansą lydintis pokalbis ar diskusija, suteikiantys galimybę publikai užduoti klausimus, reflektuoti, bendrauti tarpusavyje ir su diskutantais – fiziniams kino seansams suteikia išskirtinę vertę. Be to, būtent gyvo bendravimo arba filmo pristatymo aspektas dažnai sudomina auditorijos narius dalyvauti kino seansuose už savo namų ribų, ypač vertinant dabartinę virtualių kino salių ir platformų pasiūlą.