Trumpametražių filmų istorija siekia pačias kino ištakas. Broliai Auguste‘as ir Louis Lumière‘ai 1895 m. gruodžio 28 d. Paryžiaus „Grand Café“ kavinėje pristatė 10-tį trumpų filmų, iš kurių geriausiai žinomas – „Traukinio atvykimas į stotį“. Turės praeiti dar 10 metų, kol pasaulį išvys pirmoji ilgo metro juosta „Kelly gaujos istorija“ (1906).
XIX a. pabaigoje kinas žiūrovus labiau domino kaip naujas technikos išradimas. „Judančių paveiksliukų“ žiūrėti žmonės rinkosi įvairiuose pasaulio kampeliuose. Pirmieji filmai buvo paprasti, atkartojantys realybę. Niekas tuo metu dar negalvojo apie kiną kaip meną ir nebuvo atradę montažo galimybių siužeto pasakojimui. Prancūzų kino kūrėjas Georges Méliès buvo vaidybinio kino pradininkas. Jis pirmasis Europoje įsteigė ir kino studiją. Garsiausias jo kūrinys – mokslinės fantastikos nuotykių trumpo metro juosta „Kelionė į mėnulį“ (1902).
Gerėjant techninėms galimybėms, kino teatruose pradėjo dominuoti ilgo metro filmai, kurie generavo daugiau pajamų ir labiau domino žiūrovus. Tačiau praėjus daugiau nei šimtui metų nuo kino išradimo pradžios, trumpi filmai toliau sėkmingai gyvuoja, atradę savo nišą.
Pirmiausia, kai išgirstame žodį trumpas kinas, pagalvojame apie jaunus kino kūrėjus arba kino festivalius. Juos rodo tiek trumpo kino festivaliai (Lietuvoje – Vilniaus trumpųjų filmų festivalis), tiek įprasti, tokie kaip „Kino pavasaris“, „Scanorama“ ar „Nepatogus kinas“. Festivaliuose trumpametražiai rodomi kartu kino programose ir tiesa ta, kad jie yra retai kada rodomi po vieną. Taip juos pamatyti galime nebent internetinėse namų kino platformose arba filmo rodymuose su lydinčiais renginiais. Vienoje festivalio programoje vidutiniškai rodomi 4-6 filmai. Priklausomai nuo jų trukmės šią gali sudaryti ir 2 ar 10 trumpo metro juostų.
Tačiau kino festivaliai nėra vienintelis būdas pamatyti trumpo metro filmus. Jie sėkmingai gyvuoja jau minėtose namų kino platformose. Ne vieną senesnį filmą atrasite ir „Youtube“ svetainėje. Šalyse, kuriose trumpas kinas populiaresnis arba gyvuoja išsivysčiusi kino politika, juos galima pamatyti televizijos kanaluose, kur šie rodomi reguliariai, taip pat suskirstyti į programas.
Jeigu pasaulyje svarbiausiais laikytume Berlyno, Kanų ir Venecijos kino festivalius, trumpas kinas taip pat turi savo trijulę – Clermont-Ferrand (Prancūzija), Tampere (Suomija) ir Oberhauzeną (Vokietija). Pastarasis yra taip pat seniausias trumpo kino festivalis pasaulyje, įsteigtas 1954 metais ir šiuo metu jungiantis trumpo kino ir videomeno kūrėjų darbus.
Trumpas kinas neturi vieno ryškaus apibrėžimo. JAV kino akademija trumpametražiais filmais laiko kūrinius iki 40 min trukmės. Toliau patys kino festivaliai apsibrėžia pagal tai, kokios trukmės filmus priima į programas. Dažniausiai trukmė varijuoja iki 30 min. Tačiau ji gali kisti nuo 15 min. (Kanų kino festivalio pagrindinis konkursas) iki 40 min.
Trumpas metras kino kūrėjams duoda didesnę laisvę išbandyti skirtingas kino formas, žanrus. Dėl žymiai mažesnio filmo gamybai reikiamo biudžeto jie nejaučia tokio spaudimo, kurį patiria jau ilgo metro kino kūrėjai. Trumpo metro filmai gali būti vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai arba eksperimentiniai, linkę į hibridines kino formas. Animacinių filmų kūrėjai neretai mėgsta kurti abstrakčius kūrinius, nesikliaudami tradiciniais pasakojimo būdais. Trumpo metro filmas gali būti sukurtas ir tik iš nuotraukų kaip Radu Jude ir Adrian Cioflâncă „Atsiminimai iš Rytų fronto“ (2022), kuriame 30 min. rodomos archyvinės II-ojo Pasaulinio karo Rumunijos kariuomenės nuotraukos. Todėl, galime sakyti, kad trumpas kinas gali būti žymiai drąsesnis ir dažniau keliantis klausimą – kas apskritai yra kinas?
Dažnas gali pagalvoti, kad trumpas kinas yra daugiau kaip kino mokymo priemonė ir jį kuria tik jauni studentai ir kūrėjai. Iš dalies, tai tiesa. Nuo trumpo metro savo karjerą pradėjo ir Martinas Scorsese, ir Ridley Scott‘as. Tačiau trumpus filmus kuria įvairaus amžiaus ir pripažinimo sulaukę kino kūrėjai. Režisierius Yorgos Lanthimos 2019 metais kino festivaliuose pristatė trumpo metro juostą „Nimic“, o „Auksiniu lokiu“ įvertintas Radu Jude 2022 m. Kanuose ir Berlyne pristatė net du – „Potiomkinistus“ ir „Atsiminimai iš Rytų fronto“.
Trumpi filmai ne tik mėgsta eksperimentuoti kino kalba, bet ir kalba tomis pačiomis aktualiomis temomis kaip ir bet koks kinas. Juose užčiuopiami santykių, politikos, žmogaus teisių ir daugybė kitų temų, kurios domina kino kūrėjus. Jie kviečia netylėti ir kartu diskutuoti.
Teksto autorė Ieva Šukytė.
* Patarimo viršuje – kadras iš filmo „Kelionė į mėnulį“.
