Edukacija žmogaus teisių ir jautrių socialinių klausimų temomis gali būti sudėtinga ir nepatogi, todėl ji reikalauja papildomų žinių ir metodikos, leidžiančios atsakingai diskutuoti įvairiose auditorijose.
NK-DOKU siekia suteikti tam tinkamą būdą – dokumentiniai filmai tampa įtraukiančia priemone, skatinančia kritinį mąstymą ir refleksiją. NK-DOKU platforma gali būti pritaikoma įvairaus amžiaus auditorijai, o suteikiama papildoma kontekstinė medžiaga, rekomenduojami klausimai diskusijoms ir paaiškintos sąvokos padeda struktūruotai vykdyti edukacinę veiklą.
Dokumentinis kinas kaip pagalbinė priemonė edukacijai
Lietuvos žmogaus teisių centro ekspertė, socialinė antropologė Kristina Rūkaitė pabrėžia, kad apie įvairias temas verta mąstyti ne kaip apie izoliuotus ir nepriklausomus klausimus, bet kaip apie kompleksiškus socialinius aspektus, persipynusius su įvairiais šalia vykstančiais reiškiniais. Tai padeda ne tik susipažinti ir empatizuotis su tam tikromis žmogaus teisių temomis, pažeidžiamų žmonių grupėmis ir jų problematika, bet ir pasvarstyti, kodėl yra taip, kaip yra.
„Mano manymu, dokumentinis kinas dažnai atlieka antropologinę funkciją – pasakodamas apie tam tikrą realybę, jis atveria platesnius klausimus apie pasaulį, kuriuos žiūrovėms ir žiūrovams kartais reikia padėti pamatyti“, – teigia K. Rūkaitė.
Filmų „Nulaužti neapykantą“ (rež. Simon Klose) ir „Baliomanija“ (rež. Sissel Morell Dargis) papildomos edukacinės medžiagos autorė K. Rūkaitė dalinasi, kad stengiasi medžiagą paruošti taip, kad ji būtų universaliai pritaikoma skirtingoms bendruomenėms. Papildoma medžiaga leidžia išplėsti filme vaizduojamo reiškinio kontekstą ir parodyti, kad vaizduojami įvairūs įvykiai ar istorijos ne tik perteikia mums tą konkrečią situaciją, bet ir kviečia plačiau ir giliau mąstyti apie visuomenę ir pasaulį. Filmai žmogaus teisių temomis, kad ir kokia specifinė tema tai bebūtų, atveria tam tikrus bendrinius socialinius aspektus, kurie yra aktualūs ir Lietuvoje:
„Pavyzdžiui, organizuotų neapykantos tinklų nagrinėjimas Švedijoje pasako labai daug apie tai, kaip internete globaliu mastu vyksta neapykantos sklaida ir kviečia pasvarstyti, kokia situacija yra Lietuvoje, kaip globalios tendencijos paliečia mus, kokius su tuo susijusius reiškinius galime pastebėti savo aplinkoje ir kaip tai gali formuoti mūsų mąstymą apie įvairias socialines grupes“, – pasakoja K. Rūkaitė.
Kalbėdama apie žmogaus teisių temų gynimą, K. Rūkaitė pabrėžia, jog tai yra ilgalaikis ir nelinijinis procesas, o ne savaime vykstanti progresija. Visuomenėse vykstant sudėtingiems, kompleksiniams reiškiniams, atsiranda įvairių politinių, socialinių, visuomeninių judėjimų, besipriešinančių žmogaus teisėms ir jas nagrinėjančioms temoms bei net jau pasiektiems žmogaus teisių laimėjimams, todėl itin svarbu ugdyti visuomenės mąstymą.
„Visuomenės edukacijos poreikis yra ir bus neįtikėtinai svarbus. Dokumentinis kinas ir jį lydinčios edukacijos ar panašios diskusijos, mano giliu įsitikinimu, stiprina socialinės atsakomybės, empatijos, atsparumo priešiškiems judėjimams ar dezinformacijai raumenis, plečia pasaulėvaizdį, skatina įsijausti, mažiau demonizuoti tam tikras žmonių grupes ir mąstyti apie įvairių visuomenėje vykstančių reiškinių priežastingumą, kontekstą“, – dalinasi K. Rūkaitė.
NK-DOKU akademinėje aplinkoje
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Audiovizualinių technologijų dėstytoja Simona Žalytė-Linkuvienė NK-DOKU turinį pritaikė paskaitų medžiagai praturtinti – filmas „Ir karalius pasakė: koks fantastiškas prietaisas!“ (rež. Axel Danielson, Maximilien Van Aertryck) tapo jos dėstomo dalyko įvadinių paskaitų akcentu, kadangi filme analizuojama fotografijos istorija, technologijų raida ir jų taikymas šiuolaikiniame pasaulyje.
Dėstytoja dalinasi, kad papildoma kontekstinė medžiaga padeda pradėti diskusiją, įsigilinti į analizuojamas problemas, o studentai tokį paskaitų formatą priima, įsitraukia į pokalbį apie filme nagrinėjamas temas ir dalinasi savo nuomonėmis.
„Man atrodo, kad jaunam žmogui yra svarbus įvairus turinys – studentai turi gauti kuo įvairesnę, platesnę medžiagą, kad kiekvienas atrastų tai, kas jam svarbu. Džiugu, kad NK-DOKU siekia pokyčių visuomenėje. Itin svarbu, kad žmonės nesedėtų užsidarę savo burbuluose, o plėstų savo akiratį“, – pasakoja S. Žalytė-Linkuvienė.
Akademinėje aplinkoje dokumentiniai filmai ir edukacija gali tapti ne tik paskaitų dalimi, bet ir neformaliu įstaigos narių edukacijos būdu. Vilniaus dailės akademijos bendrabučio studentų kino klubo bendruomenė rengia kino vakarus, kurie tampa prasminga ir ugdančia iniciatyva.
NK-DOKU tapo patogia platforma suburti studentus ir paskatinti juos susimąstyti apie įvairias aktualias temas. Pasak bendruomenės atstovo Roberto Puišio, NK-DOKU atitiko organizatorių lūkesčius įgyvendinant VDA kino klubą – čia suteikiama galimybė nemokamai ir legaliai rodyti kiną, o turinys apima įdomias dokumentikas, kurios sudaro sąlygas diskusijai.
R. Puišys pastebi, kad kiekvienas filmas žiūrovams atneša vis kitokių perspektyvų ir panašumų su mus supančia aplinka, o kiekvienas dalyvis turi savo asmeninių minčių ir įžvalgų, kuriomis gali pasidalinti su kitais žiūrovais – taip bendruomenėje formuojasi kultūra, kurioje kiekvieno balsas yra svarbus.
Nagrinėti kompleksiškas žmogaus teisių temas gali būti nelengva, tačiau dokumentinis kinas gali veiksmingai skatinti refleksiją ir diskusiją – žmonės mokosi vieni iš kitų. Tokiu būdu kinas tampa ne tik pramoga, bet ir mokomąja priemone, kuri kuria terpę kritiniam mąstymui, socialiniam jautrumui ir atsakomybės jausmui ugdyti.
