Prasmingų žmogiškųjų ryšių kūrimas ir jų puoselėjimas yra neatsiejama visuomenės gerovės dalis – juk kiekvienam žmogui reikia žmogaus. Šiuolaikines bendruomenes nuolat jungia bendros patirtys, idėjos ir pokalbiai, o kultūrinė veikla suteikia atvirą erdvę šiems procesams vykti.

Kinas turi unikalią galią kelti klausimus ir sujungti žmones pokalbiui, net tada, kai temos atrodo sunkios ar nepatogios. NK-DOKU platforma skatina naudoti dokumentinius filmus kaip bendruomenės stiprinimo įrankį – tiek mažuose jaukiuose susibūrimuose, tiek teminiuose renginiuose.

NK-DOKU suteikiami filmai ir patarimai leidžia nesunkiai pritaikyti kiną skirtinguose kontekstuose, net ir tiems, kurie tokią iniciatyvą vykdo pirmą kartą. Projekte dalyvauja daugelis skirtingų bendruomenių, o jų kūrybiškumas įtraukiant NK-DOKU tampa pavyzdžiu ir įkvėpimu veikti.

Bendruomenės įtraukimas Šilalės rajone

NK-DOKU platforma tapo pagalbine priemone praplečiant Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro Atviro jaunimo centro edukacines ir bendruomenines veiklas. Pasak įstaigos atstovo Algirdo Šaulio, platforma patraukė dėmesį savo kokybišku dokumentinių filmų turiniu ir aiškiai apibrėžta edukacine misija.

Šilalės rajono kultūros centras neapsiriboja vieno formato renginiais – čia kinas pritaikomas teminiams edukaciniams renginiams, jaunimo užsiėmimams, diskusijų vakarams ir bendruomenės susitikimams. Taip pat filmai integruojami į socialinių temų ciklus, skirtus kalbėti apie tapatybę, istoriją, žmogaus teises ar ekologiją: „Ši patirtis ženkliai praturtino mūsų veiklą – filmų peržiūros paskatino gilesnes diskusijas, suteikė naujų temų tolimesnėms dirbtuvėms ir atvėrė skirtingas perspektyvas tiek dalyviams, tiek mums patiems kaip organizatoriams. NK-DOKU turinys padėjo į veiklas įnešti šiuolaikiškesnio, aktualijomis paremto požiūrio“, – pasakoja A. Šaulys.

Kultūros centro organizuojamuose filmų seansuose žmonės noriai dalijasi savo įžvalgomis, kelia klausimus ir siekia gilesnio konteksto, todėl kino peržiūros tapo puikia platforma konstruktyviam bendravimui. Organizatoriai naudoja NK-DOKU suteikiamus patarimus ir pasiruošimo medžiagą, kurie padeda aiškiau suplanuoti filmų peržiūras. Rekomenduojami įvadiniai klausimai leidžia sklandžiau vesti diskusijas – tai palengvina pasiruošimą ir padeda sukurti nuoseklesnę, aiškiau apibrėžtą renginių eigą.

„Kinas kaip meno forma padeda stiprinti mūsų bendruomenę, nes sukuria saugią erdvę kalbėtis apie jautrias ar aktualias temas. Bendra patirtis žiūrint filmą ir aptariant jo temas skatina atvirumą, empatiją ir tarpusavio supratimą – tai vertybės, kurios ypač svarbios bendruomenės stiprinimui“, – sako A. Šaulys.

Besiformuojančios meno erdvės iniciatyva

Utenoje įsikūrusi šiuolaikinio meno ir kūrybos erdvė RAPOLAS yra jauna bendruomenė, jungianti įvairių sričių menininkus. Erdvės rezidentai norėjo išpildyti idėją kiekvieną ketvirtadienį atverti duris plačiajai visuomenei ir nemokamai rodyti filmus, taip kuriant ir stiprinant savo bendruomenę: „Pats pirmas seansas buvo konkrečiai siejamas su Miško diena, filmas buvo rodomas kaip didesnio renginio dalis. Pastebėjome aktyvų žmonių įsitraukimą, o tai labai motyvavo tęsti šią veiklą. Tokiu būdu buriasi mūsų auditorija – tie patys žmonės dabar ateina ir į kitus mūsų renginius, visi kartu renkamės, kokį filmą žiūrėti – tai labai pasitarnauja kuriant bendruomenės erdvę“, – dalinasi erdvės atstovė Dalia Kiaupaitė.

Erdvėje RAPOLAS per seansus siekiama sukurti namų atmosferą: susirinkusieji patogiai susėda, pasigamina valgyti ir kartu žiūri filmą, o po jo – diskutuoja: „Pavalgyti, pažiūrėti filmą ir pašnekėti apie jį, būti kartu su grupele žmonių, kuriai rūpi įvairios temos – tai labai padėjo atrakinti bendruomeniškumą. Galbūt kažkas neateitų jei darytume poezijos renginį, bet ateina žiūrėti filmo“, – sako pašnekovė.

Pasak D. Kiaupaitės, kiną yra paprasta parodyti – užtenka kolonėlių, projektoriaus, ekrano, kompiuterio, laidų, ir seansas jau vyksta. Kitokio pobūdžio renginiams gali reikėti daugiau priemonių ir planavimo, o tai gali kelti sunkumų, ypač turint minimalų biudžetą.

Erdvės atstovė pasakoja: „Kai žiūrėjome filmą „Kalendorinės mergaitės” (rež. Love Martinsen, Maria Loohufvud), susirinko labai skirtingo amžiaus žmonės. Pradėjome juokais kalbėti apie filme rodomų veiklų įgyvendinimą pas mus, Utenoje. Tai buvo labai smagus ir bendruomeniškas pokalbis, sujungęs skirtingų kartų moteris – prisimenu tai kaip labai šiltą momentą“.

Kaimo bendruomenės stiprinimas

Prie NK-DOKU prisijungusios Staškūniškio kaimo draugijos nariai į filmų vakarus ateina ne tik pažiūrėti filmų – jiems svarbu tiesiog išeiti iš namų, pasimatyti su kaimynais, pasikalbėti, kartu išgerti arbatos. Draugijos atstovė Ramutė Jankauskaitė pasakoja: „Pagalvojau, kad filmas gali būti puikus būdas suburti žmones ir paskatinti juos mąstyti, todėl gimė idėja Staškūniškio kaimo draugijoje rengti dokumentinių filmų vakarus. Dabar į seansus susirenka tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek vaikai, jie įsitraukia, reaguoja, jaučia, dalyvauja“.

Filmų rodymai Staškūniškio kaime vyksta kavinėje „Arklių pašto stotis“, o organizatorė siekia renginiuose kūrybiškai pritaikyti ir kitas veiklas: „Prieš filmą visada pasiūlau žaidimą ar įvadinę užduotį, o po peržiūros – refleksiją ar diskusiją. Iš pradžių žmonės kalbėjo nedrąsiai, bet dabar vis drąsiau dalijasi savo mintimis, – sako R. Jankauskaitė.

Pasak draugijos atstovės, NK-DOKU skatina bendrystę, palaiko gerą nuotaiką ir ugdo demokratiją: „Man labiausiai patinka, kai po filmo išgirstu, kad žmonės kalba apie pilietines temas – apie tai, kas svarbu, apie bendruomenę, teisingumą, žmogaus teises. Tada suprantu, kad šita veikla tikrai turi prasmę“.

 

NK-DOKU platforma gali būti pritaikoma skirtingose bendruomenėse, įvairiose aplinkose ir bet kokiomis progomis. Nesvarbu, ar tai nedidelis kaimynų susibūrimas, ar didesnės organizacijos renginys – bendras tikslas išlieka tas pats: kino pagalba jungti žmones, skatinti refleksiją ir stiprinti ryšius. Norint suburti žmones užtenka tiesiog iniciatyvos, o bendruomenė stiprėja su kiekvienu pokalbiu, asmeniniu pasidalinimu ir vienas kito palaikymu.

Teksto autorė: Martyna Raulinaitytė