Bibliotekos šiandien vykdo svarbią visuomenės ugdymo misiją – jos tampa vietomis, kuriose puoselėjamas švietimas, kultūra, kūrybiškumas, diskusijos ir iniciatyvos, stiprinančios bendruomenes ir pilietiškumą. Sėkmingai bibliotekų veiklai vykdyti pasitelkiamos įvairios priemonės ir formatai, suteikiantys naujų būdų įtraukti lankytojus ir nagrinėti aktualias temas. Bendrakūrystės projektas NK-DOKU kviečia bibliotekas savo veiklose pritaikyti žmogaus teisių dokumentinį kiną, taip atveriant dar vieną kelią prasmingam pokalbiui.
NK-DOKU platforma siūlo aktualius dokumentinius filmus, kurių dalis turi įgarsinimą, SKN ir garsinio vaizdavimo galimybes, taip pat suteikiami patarimai ir kontekstinės medžiagos patogesniam filmų pritaikymui įvairiuose renginiuose.
Norint sužinoti, kaip šios galimybės atsiskleidžia praktikoje, verta atsižvelgti į realius narių pavyzdžius – prie projekto prisijungusios bibliotekos dalinasi, kaip NK-DOKU filmus kūrybiškai įtraukia į savo veiklas.
Ąžuolyno bibliotekoje – auditorijos įvairovė ir prasmingos diskusijos
Kauno apskrities viešojoje Ąžuolyno bibliotekoje dokumentinis kinas padeda įtraukti skirtingas bendruomenes – NK-DOKU filmai čia tampa klubinės veiklos „Senjorų rytmečiai“ ir savanorių susitikimų dalimis: „Kinas yra labai populiarus, jo lankytojai nori ir laukia, todėl norėjosi įtraukti filmų žiūrėjimo su bendruomene aspektą į savo veiklą. NK-DOKU esančius filmus galima rodyti plačiajai auditorijai nemokamai, o pačia platforma labai patogu naudotis, smagu, kad yra sukurtos potemės, o filmai pasipildo, keičiasi“, – pasakoja bibliotekos atstovė Austėja Jociūtė.
Ąžuolyno bibliotekoje vykstančiuose „Senjorų rytmečiuose“ rodomi filmai suburia senjorus bendram laikui ir pokalbiams, o savanorių susitikimuose dažniausiai pasirenkami bendruomeniškumo temas nagrinėjantys filmai – jie suteikia erdvę analizei ir galimybę išgirsti vienas kito nuomones.
„NK-DOKU filmų neįsivaizduoju be diskusijų, nes jos tampa edukacine medžiaga – dėl filmų turinio ir nagrinėjamų klausimų yra būtini aptarimai“, – dalinasi A. Jociūtė. Ji prisimena, kad senjorams labai patiko filmas „Kalendorinės mergaitės“ (rež. Love Martinsen, Maria Loohufvud), kuriame išryškėjo aiškūs aspektai pamąstymams apie senyvo amžiaus žmonių įsitraukimą į kultūrinę veiklą, o filmo pritaikymas Lietuvos kontekste padėjo vykti išsamiam patirčių ir nuomonių pasidalinimui. Su savanorių bendruomene žiūrėto filmo „Geras gyvenimas“ (rež. Marta Dauliūtė, Viktorija Šiaulytė) lydimoji veikla buvo dalyvių pasiskirstymas į „stovyklas“ – taip atsiskleidė skirtingų kartų žmonių požiūriai į šiuolaikinę darbo ir gyvenimo samplaiką.
Be filmų seansų skirtingoms auditorijoms, Ąžuolyno bibliotekoje NK-DOKU filmai yra pritaikomi ir specialiems renginiams. Minint Tarptautinę miškų dieną buvo rodoma dokumentika „Miško karta“ (rež. Virpi Suutari): „Šį renginį pradėjo KTU dėstytoja, nes norėjosi, kad filmus papildytų temos aptarimas, faktų analizavimas. Jei filmas nėra lietuviškas, norisi apibrėžti, kaip įvairūs klausimai pritaikomi Lietuvos kontekste. Tada iš seanso išeini su platesniu požiūriu“, – dalinasi A. Jociūtė.
Pasak jos, papildoma kontekstinė medžiaga labai pagelbsti analizuojant filmų temas ir moderuojant pokalbius, o trumpametražiai filmai leidžia daugiau laiko skirti lydimajai veiklai arba edukacijai. Visa tai prisideda prie bibliotekos veiklos kaip vertingas įrankis plėsti pasaulėžiūrą, vystyti dialogą ir suburti bendruomenę.
NK-DOKU Šventupėje: mažos bendruomenės dideli atradimai
Šventupės biblioteka prie projekto prisijungė prieš kelerius metus – NK-DOKU filmų peržiūros tapo galimybe mažai bendruomenei atrasti dokumentiką, kalbančią aktualiomis, jautriomis temomis. Bibliotekos atstovė Genė Vaitkūnienė prisimena: „Iš pradžių buvo nemažai nerimo: ar sudominsiu lankytojus, ar pavyks viską sklandžiai suorganizuoti – juk tai buvo naujovė“. Tačiau šiai bendruomenei tai tapo ne tik nauja veiklos forma, bet ir būdu suburti žmones pokalbiui ir refleksijai.
Filmų peržiūroms biblioteka pasirinko šalia esančią renginių erdvę, kad žiūrovams sukurtų kuo artimesnę kino salės atmosferą. Jau po pirmojo filmo buvo susilaukta nemažo susidomėjimo: žmonės ėmė klausinėti, kada vyks kitas seansas – kaime tokios veiklos iki tol nebuvo. Iki šiol šioje bibliotekoje rodyta 11 filmų, kai kurie – net po kelis kartus.
Šventupės bibliotekoje filmai dažniausiai susiejami su tam tikra proga ar minėjimu: pavyzdžiui, Tarptautinės moters dienos proga rodyta dokumentika „Kalendorinės mergaites“, advento laikotarpiu – „Tai tokios Kalėdos“ (rež. Ken Wardrop). Filmai „Žaidimai šešėliuose“ (rež. Eefje Blankevoort, Els van Driel) ir trumpukas „Toli“ (rež. Ruslan Fedotow) buvo skirti Laisvės gynėjų dienai, „Miško karta“ – Žemės dienai, o „Nebus viskas gerai“ (rež. Adrian Pîrvu, Helena Maksyom) – Gedulo ir vilties dienos minėjimui. Kartais seansas tampa atskiru renginiu, o kartais – tik viena platesnės programos dalimi.
Biblioteka kūrybiškai pritaiko filmų rodymus įtraukdama ir jaunimą: „Vasarą, organizuodami moksleivių stovyklas, vaikams rodėme filmą „Žaidimai šešėliuose“. Po peržiūros kalbėjomės apie tai, kaip dažnai neįvertiname gyvenimo ramybės ir kokiame saugiame krašte gyvename“, – pasakoja pašnekovė.
Ji teigia, kad filmų vakarai tapo išskirtine ir netradicine bibliotekos veikla: „stengiamės sukurti jaukią atmosferą: sustatome stalelius, pasirūpiname kukliomis vaišėmis. Po filmų dažnai diskutuojame, tačiau būna ir tokių peržiūrų, po kurių norisi tiesiog patylėti. Žiūrovams ši veikla tapo tarsi maža švente“.
„Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie šios iniciatyvos ir matyti, kaip ji įkvepia bendruomenę domėtis pasauliu, istorijomis ir žmonėmis. Tikiu, kad filmų repertuaras ateityje dar plėsis, o mes ir toliau galėsime kurti jaukią, jautrią ir prasmingą kino kultūros erdvę kaimo bibliotekoje“, – dalinasi G. Vaitkūnienė.
Dokumentinis kinas kaip universali bibliotekų veiklos priemonė
Ąžuolyno ir Šventupės bibliotekų patirtys rodo, kad dokumentinis kinas gali tapti universaliu ir įkvepiančiu įrankiu tiek didmiesčio auditorijoms, tiek mažoms bendruomenėms. Šią įvairovę papildo ir kitos sėkmingos projekto narių iniciatyvos: pavyzdžiui, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka dokumentinius filmus integruoja į festivalį „Elektroninės GELMĖS“, kuriame vyksta edukacijos, meno instaliacijų pristatymai, diskusijos ir įvairūs pasirodymai, taip suteikiant galimybę kino pagalba nagrinėti šiuolaikinio žmogaus ir pasaulio nepatogias socialines temas.
Visa tai iliustruoja, kad dokumentinis kinas sėkmingai įsilieja ne tik į bendruomenines veiklas, bet ir į kultūros renginius, suteikdamas bibliotekoms dar vieną būdą kurti prasmingą ryšį su lankytojais.
Teksto autorė: Martyna Raulinaitytė